vėgėlė

vėgėlė̃ sf. (3^a) K, LsB482, J.Jabl, Rtr, BŽ267, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ; Q1, SD148, SD¹80, R, R3, 117, MŽ, MŽ3,154, D.Pošk, I, Sut, N, M, Mt, LL85, L, E, ŽŪŽ148, ŠT169, vėgẽlė (2) KII117; R284, MŽ379 zool. plėšri menkių šeimos žuvis (Lota lota): Jis sugavo vandeny vėgėlę J. Vėgėlė̃ su ūsais, galva į varlę panaši PnmŽ. Vė́gėlės juodos, o galva kap gyvatės Rdš. Vė́gėlės tamsios, galva kaip varlės JT280. Vėgėlė̃s kojytės kaip sparniukai Žl. Vė́gėlės kai pančekos [didelės] Pgr. Vėgėlė̃ toki pat į ungurį panaši Lž. Anies žino, kada vė́gėlės neršti Klt. Vė́gėlės po akmenais landžioja Dv. Vė́gėlę teip paprastai iš vandens neištrauksi: ji po akmeniu turia uolą i sklidi Jrb. Vė́gėles geriau po pakerėms gaudyti Trk. Vė́gelės nerša gruodžio mėnesė[je] Štk. Ežere nepasitaikė vė́gėlę sugauti, o Veivirže (upėje) liuob tankiai sugaus End. Vė́gėlę nutvėręs neiškelsi iš [v]andens, išslysta Sd. Gardi žuvis vėgėlė̃, tik vė́gėlę reikia mokėtie pagautie Brb. Vė́gėlės eina (kimba, lenda į tinklus) per Kalėdas Smln. Vėgėlė̃ žvynų netura, i žydai liuob nepirks – be žvynų tas y[ra] kirminas Mžk. Vėgėlė̃s plaučius pakabini – išeina skystimas, akis patepi – išvalo, išputoja [akys], i gerai Jsv. Vėgėlės jeknos laikomos buteliuke degtine ar vandeniu užpylus LMD(And). | Jūrinė vėgėlė (Zoarus viviparus) LTEV143. ^ Išsipūtė it sugauta vėgėlė LTR. Anos tas balsas kaip vėgėlė̃s (silpnas) LKT55(Vkš). Balsas kaip vėgėlės KrvP(Erž). Iš kišenės išlupo lyg vėgėlę iš po kelmo butelį degtienės ir jį pakėlė prieš šviesą M.Katil. Slidūs kaip vėgėlės akmens dengė upelio dugną L.Dovyd. Meškai vėgėlė antkirto (sakoma kam greit įsižeidus) End.

◊ kad (ką) šim̃tas vėgėlių̃ sakoma nustebus: Vajė, tai graži, ka ją šim̃ts vėgėlių̃! Gs.